Vakar prasidėjo oro pūslių (liaudyje dar žinomų kaip oro balionų) šventė – paradas. Pilnas dangus reklamų. Sėdžiu sau parke, į balionus vėpsau. Vaikystėje didelį įspūdį paliko, kai pirmą kartą iš arti pamačiau balionus, irgi veiksmas vyko Vingio parke, daug balionų, spalvoti, dideli :))) labai patiko toks su amerikono galva, tada buvo naujovė, neįprasta forma, o dabar kokių tik nori prigamina, kažkur turėjau pps apie įvairiausius balionus.
Gaila vakar fotiko neturėjau.
Kažkaip visai neseniai iš naujo atradau savo jau primirštą, mėgstamiausią rusiško punk rock grupę.
Iš tikro labai kabliuoja ne tik muzikos stilius, bet ir labai originalūs dainų tekstai, persmelkti kažkokios mistikos, dvelkiantys senove. Grupės narių išvaizda, ypač vokalisto - irgi tema 
Gal prieš kokius metus, šita grupė koncertavo ir Vilniuje, tik deja aš taip ir neapsilankiau, o dabar taip gaila 
grupės “Korol’ i Shut” dainų BUVO galima rasti čia
Štai kokių įmantrių produktų ir subtilių skonių siūlo didieji parduotuvių tinklai 
va ir turim serbus - nugalėtojus. Atvirai man ta daina visai net ir patiko, palyginus su Anglijos ar Graikijos pasirodymais. Verka Serdučka - savam stiliuj - iš šūdo išspaudžia vašką. Baltarusiai su Kirkorovu priešaky irgi aukštai pakilo, o dar sako, kad nėra muzikinių autoritetų
Niekada anksčiau nesidomėjau tokiais renginiais, bet pastaruoju metu - kyla vis didesnis ažiotažas ir ką galiu pasakyti - visas dainų konkursas taip jau persmelktas politinių interesų ir kaimynystės bei istorinių ryšių…
Smagiausia konkurso dalis - balsavimas. Draugiškai su latviais apsikeitėm gerais pundais balsų, o iki tol, tai Ritčik drąsiai laikė pirmąsias pozicijas nuo galo kartu su anglais.
Išvados: 21-mi iš 24 dalyvių ne taip jau ir blogai 
Ir apskritai mano nuomone čia įvyko rimta organizatorių klaida, kai suvėlė balsavimo numerius ir vietoj Ščiogolevaitės prastūmė Ritčik 
Su dideliu triukšmu kaip ir kasmet buvo atidarytas baikerių sezonas. Užtvertos gatvės, nenormalūs kamščiai - ir akį traukiantis, bei ausis kurtinantis puikus reginys 
Pamenu kaip vaikystėje pataikiau eiti per centrą, kur važiavo visa kolona motociklininkų - tai žiūrėjau žiūrėjau ir seilę varvinau.
Ir nutik tu taip, kniso kniso Gedo prospektą ir prikrapštė 100 kg aviacinę bombą… 
… ir ne pirmą kartą. Stebisi visi, nieko čia stebėtino, Vilnius tiek kartų bombarduotas ir vėl atstatytas. Gerai, kad Gedimino kalno neleidžia kasinėti, o tai rastų dar ne to, kokių Vytauto Didžiojo laikų patrankų sviedinių.
Kažkada pamenu mano kieme rado bombą, tai kol nežinojo kas per dėžė, tąsė visi kas tik netingėjo, ir vaikai, ir mužikai. O kai kažkas iškvietė tarnybas, buvo baimės pilnos kelnės.
Kaip mano tėvukas sako, bombą imti į rankas ir vežti baisu tik pirmą kartą, o paskui - pripranti ir vienodai šviečia.. Nors kita vertus yra labai gera patarlė: “išminuotojas suklysta - tik kartą gyvenime”
Seniai, prieš kelis dešimtmečius, kai dar stovėjo gazirofkės po 3 kapeikas ant kiekvieno kampo, kiekvieną gegužės pirmąją spaliukai pasipuošę raudonais šlipsais ir Lenino ženkliukais su didžiausiu triukšmu pušinėdavo po gatves. Tai vadinosi PARADAS! Žmonės švęsdavo, nors tai buvo tik Darbo diena. Dabar, jau turime perkrikštytą dieną - darbo šventę… tik kažkaip negirdžiu nei orkestro, nei parado matau 
Prisimenu, kažkada man pasakojo kaip prieš daug metų per gegužės pirmosios paradą teko per sniegą kliopinti. Man taip keistai atrodė, negalėjau patikėti, kad taip šalta būna gegužį, o dabar, kai pavarė sniego per naktį, ką ir sakyti - globalinis atšilimas 
Tiesa dar man sakydavo, kad pats darbas kaip šventė. Gal dėl to, kad turime penkias šventes per savaitę, nebeišeina ir tos pačios dienos metuose paminėti…
