KIBENIMAT!

Kaip atrodo tas baubas - baigiamojo darbo gynimu vadinamas. Kažkaip visiems atrodo itin baisus reikalas, nors iš tikro - taip nusišvilpt. Niekam ten per daug neįdomu, tiesiog būtinas formalumas. Pastovi, paprakaituoji, padrebini rankom ir tiek to darbo.
Be abejo būna ir atrakcijų, kai gintis eina “savo” darbą ne itin skaitę studentai. Ir prasideda tada klausimai “o tu savo anotaciją skaitei??” “eee…. jo, skaičiau”
Tada dėstytojai putojasi, jog darbas jau matytas ir pakopintas iš kažkur. O galų gale seka nekompetentingi klausimai apie tosolo sandarą, darbo saugos nuostatus - ir nesvarbu kad tavo darbas ne visai apie tai.

Atsakymas į klausimą slypi atsakyme.

Ir vėl gamtos kataklizmai, šiltnamio efektai, vasaros lietūs ir škvalai padarė savo Per didžiuosius lietus po didžiausią apyvartą apturinčią Mindaugo Machimą visi pirkėjai, kaip dideli, šlepsi po balas. Ir visi lyg niekur nieko, lyg taip ir turėtų būti… šlept šlept :))
ir ką? ir nieko…

Kartai… mmm… kaip molonu prasinešt per trasą - gazas dugnas, o dar čia išpuolė renginys į kurį gauti pakvietimai mūsų darbovietei. Ir kaip gali atsisakyti į tokį renginį, ir kas kad rytojaus dieną diplominio gynimas! pfff…
Būdavo, kad karštą dieną sėdi univere, o pro pravirus langus girdisi kartų gaudimas čia pat už kelių šimtų metrų esančiame Plytinės kartodrome. Sėdi ir galvoji, “k čiortu” tuos darbus, geriau į kartodromą būtų nulėkti.
Ir nulėkėm, ir pralėkt gerai gavom, su laikais, vietomis, pagal svorį, viskas kaip priklauso. Tik dar kurį laiką išlipus iš karto rankos dreba
Nors nepatekau į pusfinalį, bet pramoga buvo tikrai liux! Sakyčiau kaip antrą kartą gyvenime važiavęs, visai neblogai, tarp tų, kurie buvo besitreniruojantys Lietuvos čempionatui (1-as sąraše)
Važiavimo laikai:

Atėjo vasara. Kažkokiems laimingiems šlykštynėms - poilsio metas. Ofise 36
laipsnių karštis. Liaudis gelbstisi alumi ir ledais. Padeda prastai.
Kažkas bėgioja į tualetą ir apsipila vandeniu. Šukuosena po to - kaip
kapitono Harisso iš “Policijos Akademijos” po pataikymo į arklį.

Nugara prilimpa prie kėdės. Užpakalis irgi. Periodiški išėjimai “parūkyti”
į gatvę, trunkantys daugiau, nei valandą, palengvėjimo neatneša Merginos
gatvėje vaikšto apsirengusios taip, kad geriau iš vis nesirengtų. Trūksta
tik užrašų “Įėjimas čia!” ir “Sveiki atvykę!”. Mes su vaikinais
nusprendėme, kad pirmas iš mūsų, kuris taps prezidentu, išleis įstatymą,
pagal kurį taip besirengiančias merginas teis už seksualinį priekabiavimą.
Read the rest of this entry »

Buvo kaip pamenu saulėtas rytas, pro mano trobelės langus Balbieriškyje neramiai švietė saulė, tad aš pakirdęs, pasikepiau kiaušinį ant obelių aliejaus ir skaniai su papelijusia ir pacūkų apgraužta duonele sukrimtau. Ir išėjau į autobusų stotelę. Suklypusiu autobusu, prasmirdusiu varške ir pienu, patraukiau Marijampolėn į autoturgų. Turgus buvo pilnas senų mašinų ir įvairaus plauko žmonių. Mano žvairą bet žvitrią akį patraukė toks kuklus melsvas Opel Kadet automobilis. Tad aš paskubomis pripuoliau prie tos savo svajonių mašinos.
Read the rest of this entry »

Šiandien aplankiau Kalvarijų turgų (liaudyje dar žinomą kaip Dzeržinskio), smagumynai :)) senokai čia nebuvau lankęsis, kas trečias pirkėjas susivėlęs ir smarkiai pachmėlnas
Žmonių daug, visi stumdosi - tikras čigonų rojus. Prekės irgi paskui paskutinę ne itin firminių treningų Adibas su paloskėmis madą. Ir būtinai su išlindusiais siūlais.
Vaikystėje dažnai su tėvais čia atvažiuodavau. Prisiminiau vienos prikolnos dainos apie Tarybinį turgų (tada dar talkučke vadintą) žodžius:
A na Petrovskam, na bazare,
Šum i ta ra ram,
Prodajotsa vsio cto nada,
Barachlo i chlam!

* Spekuliantų ir čigonų rojus.