Naujieji rusai
Pamatė vienas naujasis rusas, kad pas kitą ant sienos didžiausias “Mona Liza” paveikslas. pfff…Ką jau čia. Ir užsakė pas dailininkus, kad nutapytų jam “Stereo Lizą”…
Pagavo naujasis rusas auksinę žuvelę, išlydė ją ir pasidarė grandinę ant kaklo…
TALENTAI
Mūsų katinui tik trys mėnesiai, o jau nedaro po kėde. O va narys tik ketvirtus metus baigdamas išmoksta už durų pasiprašyt.
Juozas Erlickas
paviešintas – 2004 09 11
HORIZONTAI
Anava mažas senelis kad strykčioja didelėj parduotuvėj: kainos per aukštai!
Aš gėdinu: pasiekėm Europą! NATO pasiekėm! Pasieksim ir varškę!
Juozas Erlickas
paviešintas – 2004 06 26
7 7 7
Jėja ajėja, kokie magiški skaičiai, pilnatis turbūt, kad visiems taip subinėj sugrojo, ant veselios patraukė 
Šimtai porų tik tuokėsi tuokėsi, kur jau čia, palaima apims nuo pat pirmos vestuvių dienos ir bagoti visi būsim ir vaikų daug ir darna bei meilė šeimoje keros 
kai pagalvoju nu ir ka? Graži data? tai nuo to gyvenimas iškart pagerėja…
Tai tau, ruošėsi visi, taupėsi iš anksto, datą rezervavo metus į priekį, laukė, te tau boba ir devintinės – oras ne dovanėlė 
pliūrija n-ta para iš eilės…
ok, nebegadinsiu gražios idilės kitiems savo pesimizmu 
Valstybės diena
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Dar viena laisva nuo darbo ir girtuoklystei pašvęsta diena. Kaip sako kita kultūra, iš kurios lietuviai būdami itin imlūs ir išmoko visa kas blogiausia – “s utra ne vypil, den prapal”.
Nepaisant labai jau ne kokio oro, vyko krūva renginių. Jau seniai nepamenu, kad taip lytų 
kiauras paras, kažkada seniai vieną vasarą pamenu visą laiką pralijo. Dabar žiūriu, kažkas panašaus, koncertuok nekoncertavęs viso pasaulio kontinentuose prieš globalinį atšilimą, jau vėlu, užsisuko šūdų malūnas ir nieko nebesustabdysi. Juokingas padaras tas žmogus ir jo evoliucija* susimasto ir imasi priemonių tik kai jau būna per vėlu savo subinę gelbėti. Ir kas blogiausia, kad šios ideologijos pradininkas buvo dar Liudvikas XIV berods, su savo credo “po manęs nors ir tvanas!”.
* Evoliucija – 
Juozas Erlickas
Sugalvojau pradėti dar vieną, kaip čia pavadinus, rubriką. Jau seniai, net nepamenu kiek metų, žaviuosi Juozo Erlicko kūryba. Turiu galvoje tuos trumpučius eilėraščius proza. Ant kiek žmogus su ironija ir pašaipa aprašo einamiausius Lietuvos įvykius, tai kartais žvengo sulaikyti neįmanoma paskaičius jo kūrybos.
Talpinsiu tik man labiausiai patikusius jo kūrinius, mes anaiptol ne visi yra smagūs, gal todėl, kad humoro jausmas irgi labai savotiškas reikalas.
Gerasis dėdė 
Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai
Pagaliau aplankiau tą apkerpėjusią Trakų pilį. Kiek kartų prie jos buvau, tryniausi apylinkėse, bet viduje dar iki šiol neteko pabūti.
Dar kaip tik buvo riterių turnyras, keturi apsišarvavę “princai” davėsi su ginklais 
dėl išsirinktų “damų”. Prikolai, kai pagalvoji kaip kapojosi ten kokius šešis amžius atgal – baisu, jau geriau iš pūškos kas nupiltų ir viskas, o čia apibado kaip kokį mėsgalį.
Muziejus – nėra stebuklas, bet įdomu pažiūrėti. Keista tik, kad menės pilyje – tokios mažos. Iš pasakų visokių ir istorijų kaip kalba apie puotas didžiausias, tai kai pažiūri – ne kažin kas ir tilptų ten jei tūsą surengti kaip kad mūsiškiai dabar baliavoja 
