Kai pabūni tarp arabų, supranti, kad jų kalba tikrai nėra iš sunkiųjų, tik tiek kad jų intonacija ir tarimas - nenormalūs 
Štai šioks toks mažas žodynėlis, jei kartais kam kada prireiktų:
Aslema(e) - laba diena;
Mislema(e) - viso gero;
Šiukri(e)t - ačiū;
Ai šiek - ačiū;
Samachai - atsiprašau;
Lebes lebes chamdule - gerai (kai klausia kaip sekasi);
Chadeš? - kiek kaštuoja?;
Li - ne;
Read the rest of this entry »
Išvažiuoju… Palieku tave… Nepyk… :)) kažkaip panašiai skambėjo vienos dainos žodžiai. Rytoj keliuosi į Afriką. Ten dar neteko būti. Buvau Europoje (kas be ko :), Šiaurės Amerikoje, dabar atėjo laikas Afrikai. Kada nors ir Aziją aplankysiu, čia manau bus ne taip sudėtinga.
Lėktuvas tik rytoj apie pietus, o viduje nei kažkokio kirbėjimo, nei ko, tingiu net ir daiktus dėtis. Gal dėl to, kad visą gyvenimą tuo kas vyksta mano gyvenime patikiu tik paskutinę akimirką, nemėgstu fantazuoti, ir, nors nekenčiu prietarų, turiu savų įsitikinimų, t.y. niekad nemėgstu prisiplanuoti ar džiaugtis tokiais dalykais, kurie dar nėra rimtai apčiuopiami. Ne kartą teko jau patikėjus nusivilti, nes kaip jau gyvenime pastebėjau, kuo daugiau lauki ir blūdiji, tuo bjauriau gyvenimas nusisuka į kitą pusę 
čia kaip jau protinga ta mūsų liaudies išmintis byloja apie špoką saujoje ir briedį laukuose.
Apskritai, siaubingai mėgstu keliauti. Dabar laukia Sachara, Kartagina. ooo senovė 
labai patiko kelionė į Griunwald’ą, Žalgirio mūšio metinių proga.
Be galo priot ir žygiai į miškus su palapinėm. Jau nuo vaikystės į kaulus įsisėdo turizmas :))
Taigi, savaitei pasitraukiu ten, kur šilta, kur žydras vanduo, kur šiltas smėlis ir kur visi sumauti darbo rūpesčiai eina KIBĖNIMAT! 
Ne toks jau biednas tas mūsų kraštas, kaip kad visi skundžiasi ir kaip kad gali pasirodyti.
Pasiėmiau pagaliau atostogų, nu ir kas, o gi kelionių paskutinę minute rasti, tikimybė ~0. Taip jau išgraibyta viskas, tiesiog iššluota. Į Graikiją, viskas, jau ale nebe sezonas; Turkija, seniai išpirkta; Tunise lyja lyg ir, nebent Ispanija, už 2 kavalkus… brungu 
Maniau, op, tik prieš 2-3 dienas ir nupirksiu papigiai kokią puikią kelionę, o, te, tau. Kaip Lietuvių liaudies išmintis byloja: “Ne taip ropė kepa, kaip šikna nori” 
Viskas gal būtų kitaip pasisukę ir gerai išėję, jei būčiau išleistas aną savaitę, kaip kad ir planavau 
dabar pabandžius užsakyti kažką, tik laukimo lapą maksimum gali pildyti, tai taip ir kabau be žinios ar išeis kur išvykti. Va ir čemodanye nastraenie.
Štai tokie dalykai mūsų margąjam krašte…
Kaip jau ir pats ne kartą įsitikinau, ieškant darbo labai svarbu geras CV (a.k.a. Curriculum Vitae), o liaudiškai tiesiog - gyvenimo aprašymas. Kadangi pats jau tai propaguoju nemažai metų, pastebėjau ką geriau rašyti ir ko ne, labai gerai pasimokyti iš kitų žmonių CV. Savo laiku eidavau į pokalbius dėl darbo, net realiai nesidomėdamas darbu, tiesiog dėl patirties.
Juokinga, kai skambina pagal tavo CV ale kažkoks “krūpnas darbdavys” iš šaraškino kontoros ir pradeda pokalbį nuo “tu”, tada iškart kviečiasi pakalbėti, nei prisistatęs kas jis toks, nei kas per įmonė linksmai nuteikia tokie pašnekovai, apie darbuotojų atranką nusimanantys ne ką daugiau, nei eilinis lietuvis… ką jau kalbėti apie bendravimo įgūdžius. Matyt geriau sutaupyti ant personalo atrankos litą ir paskambinus pačiam veblenti ką į galvą šauna. Į tokį pokalbį galima iš karto net neiti - nieko ypatingo ten nepasiūlys, rimtos įmonės suranda normalių būdų kaip pasikviesti kandidatą į pokalbį.
Bet kokiu atveju yra ypač naudinga ir net gi būtina pasiskaityti prieš pokalbį - kas yra ta įmonė, kuom užsiima, kokie darbo mastai, kokios apimtys, viską ką tik įmanoma surasti internete. Bent jau man ne kartą yra tekę paskutinę valandą ieškoti informacijos ir atsispausdinus lėkti į pašnekesį.
Blogiausia kai labai nori darbo, tada ir delnai prakaituoja, ir rankos padreba - o čia jau minusas, pats nebegali laisvai šnekėti.
Tai va tokie ir dar daug dalykų nutinka, čia tik mažoji viso dalis…
Pateikiu keletą gerulinių CV variantų, pamąstykit 
Seniai seniai Dievas sutvėrė žmogų. Per milijonus metų iš žmogaus išsivystė žvėrys, gyvuliai, bestuburiai, parazitai…
Dabar jau pastarieji viešpatauja.
Juozas Erlickas
paviešintas - 2004 12 18
Nesiliaunanti situacija Lietuvos keliuose nervina jau seniai. Per bukapročius marozus žūsta nekalti žmonės, gadinamas turtas. Jau pirmaujam ES pagal avaringumą, valio, nors kažkur mes primi ir tarp chuliganų bei žulikų.
Atsakomybės jausmo, nė su buteliu nerasi. Niekas jau nieko nebebijo, policija nieko nepagauna o ir nelabai ieško.
Va atsikeliu sau iš ryto, einu prie mašinos, o ten j** tvai mat! SKYLĖ, vietoj galinio sparno. tik ryži dažai liko nuo kaltininko 
kojos net sulinko pamačius.
ir nei kam pasakysi, nei ką, ėmė ir nuvažiavo. Sušikti išsigimėliai, be jokio atsakomybės jausmo. Kas blogiausia, kad 90% esu įsitikinęs kad buvo šiukšliavežių darbas, kadangi pakankamai aukštai įdrėksta ir liko oranžinė spalva, kokia lengvosios pastaruoju metu nelabai jau dažomos.
Dar vakar su kolegom darbe, draugiškai juokėmės kai vienam iš mūsų prieš 2 dienas 30-o gimtadienio proga galines duris kieme įlenkė taip jau konkrečiai. Va te tau pačiam dar geresnį reikalą. Turėk bėdą!
Ir pilna Lietuva tokių šūdarankių, jau ir taip ne gana to, visos durelės taškuotos, kai kaimiečiai prie PC su savo lupenų durim apdaužo. Neįsivaizduoju iki kokio dugno dar galima ristis, visai degradai išaugo, jau mokyklose kas darosi
Blogiausia kad nieko nesiima valdžios atstovai, giliai į lovį sulindę tik savęs žiūri.
