KIBENIMAT!

Jau trečią kartą vyko nacionalinis Lietuvių kalbos diktantas. Aš jau trečią kartą ten ir dalyvavau.
Pirmais metais rašiau Kėdainiuose. Tada pirmas blynas prisvilo, kai per greitai diktavo tekstą. Antrą kartą rašiau Vilniaus savivaldybėje, jau buvo neblogai, pasirūpinta viskuo. Tiesa, šį kartą vos nepavėlavau. Buvo kaip niekad pasiruošta, net popierių savaiminio kopijavimo pridėjo ale, kad namie galėtum pasitikrinti.
Nebuvo stebuklingų žodžių, kaip pernykščiai: PŪZRAS, PRIPELYJĘ BUDUARAI ir t.t. skyryba irgi ok buvo, bet visumoje, smagus renginys ir proga nuveikti kažką kito, ne kasdieniško.
Jei nepamaišys koks force majeure, kitąmet vėl bandysiu sudalyvauti.

Vakar gėrėm su rusais…. Galvojau, kad numirsiu!!!
Šiandien su rusais darėm pachmielą…. Geriau jau vakar būčiau numiręs….

Artėjam prie amerikonų. Tie bukuoliai per darbą ir $$$ nieko visai nemato. Vis daugiau įmonių ir paslaugas teikiančių bendrovių dirba savaitgaliais. Vergovė sušikta. Klientai visai baigia išpy*dėt, visada sakiau, kad prekybcentriai dirbantys per šventes ir kiaurą naktį - nesąmonė. Va dabar ir pačiam antras pagalio galas užkliuvo
Dėl kažkokio šūdo savaitgaliais sėdėti ir smirdėti. Nei ten darbo realaus būtų, nei tolko, nei papildomo uždarbio, o tik paje*nios galybė. Aišku ne bandeles su pienu pardavinėju, todėl tikrai žinau, kad klientų antplūdžio ir eilių prie durų TIKRAI NEBŪTŲ
Kam tai tiesiog pinigai, kam tik / net sugadinti savaitgaliai…

Bet kaipgi jaustis sveikuoliu, kai tūkstančiai sirgalių ima ragint: “Šimtą! Šimtą!”
Man gana, kai vienas pasiūlo…
Todėl aš pritariu, kad krepšinį tikrai būtina uždraust.

Juozas Erlickas
paviešintas - 2008 01 19

Sėdžiu čia, o laikas taip spaudžia, kaip tie triusikai berniukui anekdote. Norisi pasėdėti, papušenti, parašyti kokį niekalą, išsilieti, kokį pasakojimą - skiedalą suvelti, o darbų kalnas laukia, didesnis veik nei tas, kuris pas Mahometą ėjo…
Taip gerai prie kompo pailsiu, mano namai, mano tvirtovė. Viskas pasimiršta.
Va laukia magistrinis kaip čiortas, nieko dar nepradėjau, o liko gera savaitė iki tarpinio atsiskaitymo… Bandau sau įteigti, save įtikinti, kad reikia kažką padaryti, nors truputį pasistūmėti, bet kai pagalvoju kaip kažką reikės rašyti, medžiagos ieškoti, silpna darosi, tai kad gal neeee, tiek to geriau dar čia pagrybausiu

Žiema kažkaip lėvai veikia. Ar imuniteto neberasta, ar tikrai amžius nebe tas ar dar koks galas.
Visą savaitę kaip išdvėsęs slankioju, galva nedirba - pasidarė kampuota visa bjaurybė darbe vienas pats, nėra kam pavaduoti, ant galvos dar viena ir eilinė sesija, mokslai visai ne galvoj… tik su grupiokais pažvengiam: plaukiam kaip pasroviui ir džiaugiamės kad neužkliūvam, va, tiesa, deja, vienas jau užkliuvo.
Laukiu vis kada viskas praeis, palengvės. Dienos slenka, o tolko jokio… kažkaip reikia jau matyt pailsėti…

Naujieji beldžiasi į duris. Nusigandęs tūnau trobelėj, apsikabinęs visa, kas man brangu.
Dvylika smūgių ir jie įsiveržia vidun.
Tai ko iš tokių gali ko nors gero laukt…

Juozas Erlickas
paviešintas - 2004 12 31