KIBENIMAT!

Pirmą pavasario dieną išsiruošėm į žygį - gimtadienį. Traukinys. Kuprinės. Miegmaišiai. Alko. Draugai. Kelionė. Rammuuuummma. liux…
Už Ignalinos, Dūkšte ropštėmės lauk. Laukė gabalas kelio iki sodybos. Nei daug nei mažai ėjom apie tris valandas, primetėm, kad buvo apie 13 km, per vieškelius, laukus, pelkes, pievas. “Einu per lauką ir mišką uostau” :))
Oras nelepino, tai lietus purškė, tai vėjas pūtė, apsidangstę celofanais tapnojom. Kai eini ir nežinai kiek dar eiti, sunkoka, o ir šiaip apkerpėję miestiečiai, nuo kompų nulipę, prie troleibusų ar mašinų pratę, o čia, te tau biškį truputėlį mankštos
Šiaip viskas buvo ok, kas mozolį gavo, kam pūslės ant kojų, bet tikslą pasiekėm. Pasėdėjom kiek iškvešę, laukėm pirties, ir galas žino iš kur prasidėjo juokai apie velionį, šermenis. Dar vienas kadras, ne itin didelis Orlovos gerbėjas, spygavo dainą, tapusią hitu: ramumaaaa ramu ramumamamammmuuu ramuuuu
Read the rest of this entry »