Dvyratuuukas
Va net pats nežinau po kiek laiko, gal po 4 metų pertraukos, pasiėmiau dviratį ir išvažiavau, kaulus pamankštinti. Dar aišku iki to - krūva darbų:
dulkes nušveisti, prisipūsti padangas, susireguliuoti ir prisiveržti klebantį vairą, galinis ratas kliba - guolis bus greičiausiai išėjęs - ne bėda 
Taigi o gi bet tačiau - išvažiavau, oras liux, tikras pavasaris, atsidūriau Pasakų parke, kur kitados mėgau važinėti, minuuuu į priekyyy ir mišką uostau, o kremo nėra… Pasivažinėjimas nebuvo toks jau malonus kokio tikėjausi, nes aš atpratau nuo tokios puikios transporto priemonės, o ir pati priemonė klišoka pasirodo. Visumoje džiaugiuosi tokią gražią šventinę dieną pasidaręs sau atrakciją.
Tiesa paaukojau ir šiemet kasmetinį tradicinį koncertą “Tėvynei”, ant Tauro kalno. Planavau, bet tiesiog kažkaip neliko noro.
