Liūdni dalykai dedasi
Labai liūdna dėl maestro Vytauto Kernagio 
man asmeniškai jis buvo didis žmogus, patiko kaip atlikėjas, laidų vedėjas.
Net nesistebiu, jog nuo pat Jonų bažnyčios per Pilies gatvę nusidriekė minia, norinčių palydėti V.Kernagį į paskutiniąją kelionę. Pamenu kai dar pakankamai mažas su tėvais ėjau į Sausio 13-osios aukų šarvojimo salę, eilės irgi buvo nežmoniškos.
Einant per miestą žmonių nešančių po dvi baltas gėles buvo ne ką mažiau, nei einančių su verbomis…
