Gyvenimo keli(-as) (-onės)
Šiais laikais jau turbūt nieko nestebina kelionės, gali į patį pasaulio kampą nuvažiuoti. Vis gi sugalvojau pabandyti surašyti visas savo keliones į užusienį.
Kai buvau visai špokas, tėvai vežė ir į Kaliningradą (pamenu tik zoologijos sodą ir baltąją mešką ten), ir į Belarašą, aka Gudija ir į Latviją. Bet tai buvo kadais ir neteisybė, Tarybų laikais…
Po nepriklausomybės, viskas ir pradsidėjo…
1996 06 Lenkija - Čekija - Lenkija.
1997 06 Lenkija - Slovakija - Vengrija - Slovakija - Lenkija.
1998 06/07 Lenkija - Čekija - Austrija - Čekija - Lenkija.
1999 06 Latvija - Rusija - Latvija.
2003 07 Lenkija. (GRUNWALD)
2004 07 Latvija. (tranzais TABŪNS fest)
2005 07 Latvija. (tranzais)
2006 06/09 Latvija - JAV - Latvija. (Keliauk ir Vergauk)
2006 12 Latvija - Estija - Suomija - Estija - Latvija.
2007 09 Suomija - Švedija.
2007 10 Tunisas.
2008 03 Latvija.
Didžiausi įspūdžiai liko iš “Tabūns” hardcore, punk festivalio 2004 m. Kuldygoje. Ooo…
Taip pat JAV, į tokią šalį bet kada norėčiau sugrįžti ir dar pakeliauti, pagyventi.
armanis said,
Saturday, March 22, 2008 at 9:10 pm
Kelionės plečia akiratį. Gerai, kad gyvenam ne sovietmety kai pagalvoji..:]
ramiakas said,
Tuesday, March 25, 2008 at 1:09 pm
Kita vertus, negali peikti ir sovietų sąjungos dėl kelionių. Tėvai kiek aokeliavo popigiai krymus jaltas ir visą tsrs, benzas kapeikos buvo. aišku apie amerikę kalbos ir būti negalėjo ar kitą euro šalį, bet bent jau dabar aš pats žvalgausi į post tarybinius kraštus, norisi pamatyti