Vis siaučia, siaučia gripas, ligos ir kitas brėdas… Tai kempinligė, tai paukščių gripas, tai kiaulių, greit bus ponų ar seimūnų!

… bičiuliai, bičiuliais, o pasitaiko visko, sava skūra vistiek brangesnė.

Kai ėmė siausti sunkmečiai ir krizės – tai atsiliepė visiems. Kam krizė finansinė, kam protinė… Visiems, manau, teko susidurti su tuo: vienur iš tiesų bankrotai, kitur tyčia viskas daroma dangstantis neva krize kai įsistačius kiaulės akis priimami kvailiausi sprendimai.
Darbo pasiūlymai tiesiog akį bado savo negausa. Kažkur Interneto platybėse akį užkabino šis


nu ką aš žinau.. Po tokio galima dar kartą ieškoti tos garsiosios vietos

Visi kas kaip moka klientus vilioja akcijomis ir dovanomis, bet tai vėlgi:


O biudžeto karpymas taip pat ne visada į gerą:

Final Destination

Ilsėkis gabalais…

Labai vėlai susidomėjau šiuo filmu, nors nemažai kas pasakojo, net ištraukas mačiau, bet tik dabar peržiūrėjau visas keturias dalis. Tiesą sakant, vienintelis dalykas kuriuo aš tikiu – būtent likimas. Nei bažnyčios, nei kunigai anei horoskopai man ne rodiklis, o vat likimas – kas kita. Atrodo kiekvienam kažkas yra lemta.
Kino teatre žiūrėjau tik paskutiniąją 4 dalį. Ten net 3D efektai, kur jau! Gauni nučiupinėtus dideliausius akinius ir žiūri kaip viskas skrenda iš ekrano į tave. Pirmą kartą tą reikalą išbandžiau dar vaikystėje – stereokine Panevėžy, seną karinį filmą. Vėliau tokį pat negausiai efektų prikrautą filmą teko matyti Amerikėj.

Filmo “Galutinis tikslas” esmė – pagrindiniam aktoriui staiga ima ir pasivaidena kraupūs vaizdai, baisi vizija. Ir netrukus jis pastebi, kad viskas lygiai taip atsikartoja realybėje. Be abejo jaunuoliai išvengia šiurpios tragedijos automobilių lenktynėse, bet neilgam… Vieną po kito išsigelbėjusiuosius, tokia pat eilės tvarka, kaip jie turėjo žūti, ima šienauti giltinė. Nors veikėjai ir bando kažką pakeisti, apgauti mirtį sugriaudami eilės tvarką, rezultatas – NIEKINIS. Visi žūsta tragiškai, o tai puikiai perteikia scenarijaus autoriai, kurie nepagailėjo nei kraujo, nei žiaurumo. Fantazijos regis irgi nepritrūko, o pats filmas su 3D man paliko įspūdį.

Galutinis tikslas 4: kelionė į mirtį 3D (Final Destination: Death Trip 3D) 2009.
JAV.
Trukmė: 82 min.
Siaubo, trileris
Premjera Lietuvoje: 2009 rugsėjo 3

Aktoriai: Nick Zano, Bobby Campo, Shantel VanSanten, Haley Webb…
Režisierius: David R. Ellis.

7 komunizmo stebuklai

1. Visi turėjo darbo vietas.
2. Nežiūrint į tai, kad visi turėjo darbo vietas, niekas nedirbo.
3. Nežiūrint į tai, kad niekas nedirbo, norma būdavo įvykdoma 100%.
4. Nežiūrint į tai, kad norma būdavo įvykdoma 100%, parduotuvėse nieko nebuvo.
5. Nežiūrint į tai, kad parduotuvėse nieko nebuvo, visi visko turėjo.
6. Nežiūrint į tai, kad visi visko turėjo, visi vogė.
7. Nežiūrint į tai, kad visi vogė, visko užteko.

Apskritai dabar pamąsčius tų stebuklų ir daugiau buvo. Gazirovkė po 3 kp, su viena stikline visiems, kurios niekas nevogė, giros cisterna, kuri dabar vėl turguje atsirado, autobusų konduktorė su didžiausiu rulonu bilietų, “Pingvino” ledai, ilgiausios eilės prie dešrų už talonus, žirneliai – deficitas, vienodų baldų komplektai pas daugelį žmonių namuose ir t. t…

Vaikystės svajonė – Graikija ir Egiptas!
Galų gale, vieną pliusą jau galiu užsidėti. Labai džiaugiuosi prabėgusiomis atostogomis – Graikijoje. Sako ją kasmet aplanko ~8 mln. turistų. Į šią šalį vykau praktiškai dėl Atėnų ir Akropolio (gr. miestas ant kalvos). Aišku nedidukas *** viešbutis „Polychrono Beach“ visai ant jūros kranto prideda daug, kaip ir ramus mažas Polychrono miestelis pirmajame piršte – Cassandra (gr. žinanti kaip įpainioti vyrus), palmės, žydras Egėjo jūros vanduo, karštis… Lėpotaaa…
Šiemet norėjosi ramiai kur pabūti, net tikėjausi, kad viešbutis bus nuošaliau. Labai džiugino, kad jis nėra tautiečių pamėgtas ir čia jų tiesiog – nebuvo, tad pailsėjau ir nuo Lietuvos piliečių.
Viešbutis paprastas, bet jaukus ir švarus. Naktimis triukšmingas, nes šalia eina pėsčiųjų promenada, kuria slankioja girti ar šiaip įlinksmėję turiūgos. Paryčiais, pėstiesiems apsnūdus, ant bananų lapų miegojusios kregždės imasi toliau trikdyti mūsų ramybę, jų pilnos viešbučio palubės.

Negana to, medžiuose knibždėte knibžda cikadų (foto beveik matosi :B ), kurių skleidžiamas triukšmas iš pradžių stebina, o vėliau kiek ir erzina.

Tik apšilę kanopas ir pusdienį pasivolioję ant žvyro paplūdimio ėjome ieškoti kelionių. Išėjome per pačią kaitrą ir iškart susidūrėme su SIESTA. Graikai iškvėšę nuo karščio ir per pietus niekad nedirba, tad skirtingai nuo mūsų į darbą išeina du kartus per dieną… Siaubas… nieko nepešę, per +37 lps karštį ėjom patvoriais stengdamiesi palįst po kiekvieno medžio šešėliu ar rasti bet kokį pavėsį pakeliui.
Kainos čia didelės, viskas eurais, benzinas – kaip ir pas mus, tik gal morališkai kiek lengviau mokėti 15 EUR nei 60 LTL.

Kelionės Ekskursijas rinkomės vietinėje agentūroje „Lemon Travel“ berods. Labai maloni moteris, su savo vyru matyt savo agentūrą turi Ten kur kas pigiau tiek automobilį nuomoti, tiek ir keliauti negu, kad su lietuvių agentūrų siūlomom ekskursijom (kartais net dvigubai). Tuo labiau, kad patys lietuviai neveža, o tik perperka tas pačias keliones, su rusiškai ar angliškai kalbančiu gidu. Visiems rekomenduočiau prasieiti per vietinį miestelį ir pasiieškoti agentūrų, tikrai bus pigiau.
Būtinai siūlyčiau pamatyti Meteorų vienuolynus, įsikūrusius aukštai ant uolų. Kaip ten maldininkai juos išstatė – neįsivaizduoju… Bele kokio grožio, kalnuose, ant aukštų uolų stovintys vienuolynai daro didelį įspūdį, kita vertus viduj tai nieko ypatingo sau neradau. Reikia būt biškį pažengusiu davatkų srity matyt, per daug šventųjų ir paveikslų. Moterims reikia vilktis ilgą sijoną ir negalima būti nuogais pečiais, o vyrai privalo vaikštinėti ilgomis kelnėmis, bet neturint tokių, galima gauti vietinių skudurų prisidengti.

Ekskursijos ekskursijomis, bet nemažai verta pakeliauti ir išsinuomojus automobilį! Tik reiktų nuomotis automobilį be ridos apribojimų, nes skiriamas dienos limitas 300 km – gana mažas. Automobiliu gerai važiuoti po Chalkidikės pirštus Sitoniją ar Kasandrą, taip pat vykti į antrą pagal dydį miestą – Salonikus (Thessaloniki) ar aplankyti Petralono olą. Ten buvo rasti pirmojo europiečio palaikai. Šiaip urvas eina 30 m po žeme, bendras jo ilgis regis apie 3 km. Daug stalaktitų, stalagmitų, stalagnatų ir kitokių gamtos gėrybių, tik kaina gal kiek neprotinga. (Jei nesate buvęs nė vienam panašiam uolų ar ledo urve – tuomet įspūdis bus kur kas didesnis).

Gamta Man asmeniškai gamta tai superinė. Daug kalnų, palmės, žydra jūra, kaip iš paveiksliuko, paplūdimiai driekiasi palei uolas. Tiesiog puikioji.

Norintiems pasigėrėti jūra, Atono kalnu ir vienuolynais – siūlomas plaukimas laivu į trečiąjį, vyrų vienuolių jau seniai okupuotą, pirštą. Ten jau daug metų neįleidžiama jokia moteris, o ir vyrai laukia apie metus laiko, kad juos ten įleistų pamatyti atsiskyrėlių gyvenimą iš arti.
Ekskursijos į Atoną metu, iš laivo galima šerti šalia skrendančias veltėdes žuvėdras. Paukščiai įpratę, kad turistai mėto kas duoną, kas bulką (kalbininkams – bandelę) joms tiesiai į snapus.
Plaukiant laivu, surengiamas kone graikiškas vakaras, su graikiškais šokiais ir gyva muzika. Visi įtraukiami į tą renginį, patrepsi, kai kurie gauna dar vyno paragauti, o pati kelionė pasidaro dar talkovesnė.

Miestai Dauguma miestų yra kalnų papėdėje, taigi mums, lygumų krašto gyventojams, Graikija neretai sudaro dar didesnį įspūdį. Teko pamatyti ir sostinę – Atėnus, ir Salonikus, Larisą, keletą mažesnių miestelių. Visuose juose, kaitra dar didesnė, net neaišku kur ir lįsti, kaip nuo jos gelbėtis. Vietiniai lipa į fontanus, o mes paskui juos merkiam uodegas į vandenį.
Vakare vėl gi. Oras kiek atvėsta – iki protui suvokiamos temperatūros. Žmonės išlenda į miestą, į barus, kavines, parduotuves, turistai vaikštinėja promenada. Kurortas užsipildo maloniu atostoginiu šurmuliu. Stebint miestą nuo kalno viršaus – didžiausias tamsus plotas pilnas šviesos taškelių (tiek Atėnai, tiek ir Salonikai tamsoje atrodo įspūdingai).
Kaip buvau girdėjęs ir susidaręs vaizdą, kad graikai baisiai netvarkingi, o miestuose vien šiukšlynas ir baisi netvarka – nieko panašaus nepastebėjau. Gal dėl to, kad atvykus į svajonių šalį, akys – didelės.

Architektūra Senovės graikų statiniai iš vis gerulis. Visos kolonos, senovinės pirtys, griuvėsiai, miesto bibliotekos ar ligoninės liekanos – SUPER!!! Be abejo akropolis – nesveikas gėris. Bet… Niekad nemaniau, kad jo veik ir nesimato! Visas paramstytas, su pastoliais ir ramentais. Šitoj vietoj apsišvietimas mano ir baigėsi, to aš nežinojau, tad pamatytas vaizdas be abejo nuvylė. Pasirodo, kad jis jau remontuojamas ~10 metų ir dar šnekos eina, kad artimiausius 15 metų jį dar rekonstruos. Viską gi sakosi daro autentiškai, iš ten pat medžiagas veža.
Patį akropolį statė 10 metų, o visas šventyklas ir visus pastatus ant to kalno bendrai ~ 20 metų. Vaizdas aišku didingas. Kolonos, statulos, šventyklos, jų griuvėsiai, miesto panorama.

Kreta Šioje saloje teko pabūti vos pusvalandį, bet įspūdį paliko. Ypač superinis oro uostas! Pro langus matosi tik jūra, ir imi leistis. Atrodo, kad leidiesi tiesiai į vandenį. Žemėji, žemėji ir staiga po kojom atsiranda oro uosto takas, kuris įkurtas pačiam salos pakrašty palei jūrą.
Pats į Kretą nenorėjau, nes ten nors ir gražu, bet vyksta labiau pasyvus poilsis… Man norėjosi Akropolį ir kitas garsias Graikijos vietas aplankyti.

Reklama Tiesa, prieš kelionę mums nepasakė vieno tokio dalyko, nors jis būtent mums didelės esmės ir nesudarė, bet noriu perspėti jaunimą, kuris galbūt ruošiasi aplankyti Atėnus ir akropolį. Jei jums mažiau nei 19 metų, įėjimas – NEMOKAMAS! Jei studijuojate – būtinai pasiimkite savo studento pažymėjimą, nes daromos nuolaidos. O kitiems – 12 EUR už leidimą įeiti į 7 skirtingas vietas per 4 dienas. (Įeina akropolis, muziejai, griuvėsiai, dar ten kažkas…)

Truputis faktų apie Graikiją (gr. Ελλάδα, senąja graikų kalba – Ἑλλάς):
Šalies sostinė yra Atėnai (gr. Αθήνα), 730 000 gyventojų.
Valstybės plotas – 131 940 km2, Graikijoje gyvena 10.688 mln. gyventojų.
Kalbama graikų kalba, valiuta – eurai (EUR), 100 euro centų sudaro 1 eurą.
Politinė sistema: Parlamentinė demokratija.
Graikija – kalnuotas kraštas, aukščiausias kalnas – mitinių dievų buveinė Olimpas, o aukščiausias taškas ~ 2,9 km.
Etniniškai šalis susideda iš: graikai 94%, albanai 4%, kita – bulgarai, rumunai…
Šalies religija – Graikų ortodoksai 95-98%.

Man asmeniškai labai patinka Graikijos mitologija, istorija, kultūra ir ypač graikiška abėcėlė, kurią ne kartą teko šlifuoti per fizikos pamokas:
didžioji raidė, mažoji raidė, pavadinimas, lotyniškas atitikmuo
Α .. α .. Alfa .. A
Β .. β .. Beta .. B
Γ .. γ .. Gama .. G
Δ .. δ .. Delta .. D
Ε .. ε .. Epsilon .. E
Ζ .. ζ .. Dzeta .. Z
Η .. η .. Eta .. I
Θ .. θ .. Teta .. TH
Ι .. ι .. Jota .. I
Κ .. κ .. Kapa .. K
Λ .. λ .. Lambda .. L
Μ .. μ .. Miu .. M
Ν .. ν .. Niu .. N
Ξ .. ξ .. Ksi .. X
Ο .. ο .. Omikron .. O
Π .. π .. Pi .. P
Ρ .. ρ .. Ro .. R
Σ .. σ,ς .. Sigma .. S
Τ .. τ .. Tau .. T
Υ .. υ .. Ipsilon .. U, Y
Φ .. φ .. Fi .. F
Χ .. χ .. Chi .. CH
Ψ .. ψ .. Psi .. PS
Ω .. ω .. Omega .. O

Vėliava ir Herbas:

Nutiko gi taip, kad amerikonai apsilankė. Važiavo, važiavo su senu kibirėliu, kol tasai pabiro. Atvilko ant keltuvo numetė kieme, keltuvo vairuotojas angliškai nešneka, o savininkai, tokie pankeliai, pasimetę žiūri…
Pasirodo jaunimas (4-iese) iš Kalifornijos subūrė komandą “Great Job!” ir atvyko į Europą. Vokietijoje nusipirko seną aftamabylį už 1000 EUR su 1l motoru ir nusprendė sudalyvauti Mongolijos ralyje, kuris tęsias nuo Londono iki Ulan Batoro, per 11 valstybių.

Kelias:
Anglija – Belgija – Vokietija – Čekija – Lenkija – Lietuva – Latvija – Rusija – Kazachstanas – Rusija – Mongolija.

Štai ką rašo oficialus kelionės puslapis:

This is what the Mongol Rally is all about:
“A third of the way around the earth, from Europe to Mongolia via a plethora of countries most people haven’t heard of in a car that has an engine with no bigger than 1 litre. Starting from England the rally finishes in the Mongolian capital Ulaan Baatar around four weeks and a whole heap of adventure later. It’s between about 8 and 10,000 miles depending on the route you choose to throw your trusty steed at. We don’t believe in telling you what to do or where to go as this is supposed to be an adventure not a cosy guided driving tour, so the world is pretty much your oyster.”

Visgi ir tarp amerikonų daug nutrūktgalvių pasitaiko, leidžiasi į tokias keliones, visokias avantiūras, tikrai pagarba jiems. Labai smagu spjaut ant visko ir maut kuo toliau nuo visų, pakeliaut, atsakomybę sau užsimest ant sprando ir į platų pasaulį. Man gyvenime tokių puikių įspūdžių paliko kelionė tranzais į Latvijoje vykusį festivalį “Tabūns”, tiesiog super.
Kai sutinki tokius žmones, tikrai negaila skirti savo laiko ir padėti kiek galima daugiau. Pačiam savo kailiu ne kartą teko įsitikinti kaip sunku svečioj šaly nieko nepažįstant ir neturint kur kreiptis pagalbos. Taip pat ir Amerikoj, savo laiku keliaujant ir ruošiantis tai kelionei, daug palaikymo ir pagalbos iš vietinių sulaukiau, kai ypač reikėjo, kad kažkas padėtų. Gal dėl to nesunku suprasti kitus tokius pat turistus iš svečios šalies. Viduj kažkaip gera palieka, kai gali padėti keliaujančiam žmogui.

Šios atrakcijos finalas: padėjom suremontuoti automobilį, jį apžiūrėjom, suteikėm reikiamą informaciją, apdalijom žemėlapiais ir išleidom į kelią link brolių latvių.
P.s. Tik vėliau perskaičiau, kad ekipažas strigo prie Rusijos sienos, nes neva pareigūnams neįtiko automobilio registracijos numeris.

N18

SPAM – tiesiog elektroninės šiukšlės. Kiek girdėjau, tikrasis pavadinimas atėjo iš JAV, kai ten vienu metu ypatingai buvo reklamuojama kažkokių konservų rūšis.
Masiškai siunčiami el. laiškai užteršia pašto dėžutes, taip pat mažina tinklo pralaidumą. Be abejo, liaudiškai tariant, užknisa visus vartotojus.
Kad ir kaip bebūtų pikta, kaip visus bėsintų, bet be SPAM’o niekaip neapsieina nei vieno mūsų el. paštas
Jau nekalbu apie “enlarge your penis” ar “buy Viagra“.
Kažkada mechanišai trinant laiškus, akys užkliuvo už reklamerių brukamos informacijos. Net nustebau iki kokio lygio ir kaip kartais subtiliai užvadinami laiškai, kaip per aplinkui surašomi produktai ir kitas šlamštas. Pradėjau skaityti ir apėmė juokas. Kokia išmonė kartais sudedama į tuos laiškus! Pamaniau išrinksiu geriausius perliukus ir sukelsiu juos čia
“Don’t let your making love rod get rusty”.
“Your tree won’t fall down!”
“Good guys always finish last”.
“‎Use your carrot better”.
“Give your nob real power”.
“No more suffers caused by “jelly” manhood at night”.
“If your rod refuses to stay‎”.
“Make her shout like alarm”.
“She’ll like your new longer hose‎”.
“Uprade your apparatus”.
“This supplement is able to make a horny teen of even of aged man!”
“Buy home collider today‎”.
“Your long rocket takes her high‎”.
“Have the biggest tool around‎”.
“She will love your big flute‎”.
“You will drill her as good as Mike Phelps swims!”.
“Give your rocket more TNT‎”.
“Replace your pant snake with python‎”.
“Iron hot-rod forever!‎”
“Does your pipe reach knees?‎”
“Open or die in hell!‎”
“Did not fall into the little hand‎”

Išmone stebina ir organų pavadinimai…
stick, rod, beast, carrot, nob, tree, lovestick, hose, pile, cork, lovetool, rocket, lever, flute, meatstick, zipper knight, lovegun, shaft, weapon, pole, meat jet, banger, pipe, hot-rod, King Kong …

… o ypač šita vaizdinė priemonė:

Susižavėjęs spoksau į vamzdį prie Neries…
Nei rūksta, nei smirdi… Iškart jaučias kultūros meistrų ranka.
O paprastas! Gal netgi pats mokėčiau tokį pasidirbt…
Ir kodėl aš, kvailys, taip įmantrų vaizdavaus tą aparatą, kur pinigus plauna?

Juozas Erlickas
paviešintas – 2009 03 14

Tai bent kultūros sostinė sakau, surūdiję vamzdžiai, šiukšlių sąšlavynas prie Pedžio (VPU).. Ir neries krantinė iškart gyvesnė, ir užsieniečiui yra ką parodyt, kuom pasigirt.

Kai slinko ledynai, tai žmonėms nereikėjo tranporto. Jie tiesiog sėsdavo ant ledo ir nuslinkdavo, kur reikia. Gyvenimo tempas buvo lėtesnis, bet gyventojai – gudresni: žinojo, kad nėr ko skubėt.
Juk dabar net sukaitę lakstom. O bendraujam – šalčiau nei ledynmety.

Juozas Erlickas