VMI naujienos

1. Laimės mokestis. Kuo laimingesnis jautiesi, tuo daugiau turi mokėti. Reikės kas mėnesį atvykti į mokesčių inspekciją pasirodyti. Jie iš veido nustatys „ant kiek“ laimingas esi ir mokestį arba pakels arba sumažins. Jei esi labai labai nelaimingas, mokėti nereikia, nes jei galvoji nusižudyti, išvis mokesčio nereiks mokėti.

2. Laikrodžio mokestis. Žinoti laiką yra didelė privilegija. Už kiekvieną namuose esantį laikrodį reikės mokėti metinį mokestį. Už laikrodžius kompiuteryje ir mobiliuosiuose telefonuose mokėti nereikės, nes tie daiktai ir taip bus apmokestinti. Rankinių laikrodžių nešioti išvis neapsimokės.

3. Sekso mokestis. Jis jau slapta įvestas. Jį žmonės moka pirkdami kontraceptines priemones. Juk pastebėjote, kad prezervatyvai pabrango.

4. Langų mokestis. Kuo namuose daugiau langų (ir automatiškai šviesos) tuo didesnis mokestis. Jis bus skaičiuojamas pagal bendrą langų kvadratūrą. Jei mokėsite mažą langų mokestį, greičiausiai ir laimės mokestis bus mažesnis – laimė susijus su šviesa. Taigi apsimokės langus užmūryti.

5. Intelekto mokestis. Visiems Lietuvos gyventojams bus liepta atlikti intelekto testą (kas bandys išvengti, sės į kalėjimą). Šio mokesčio dydis bus proporcingas intelekto dydžiui. Kuo didesnis intelektas, tuo daugiau reikės mokėti. Jei intelekto koeficientas nesiekia 62, mokėti išvis nereiks. Nebent tie su žemiausiu intelektu turi kompiuterį, tuomet jiems teks mokėti interneto komentatoriaus mokestį.

6. Akinių mokestis. Savaime aišku, mokesčio dydis priklausys nuo dioptrijų. Pliusas ir minusas reikšmės neturės. Bus naudinga turėti pažįstamą okulistą, kuris padės sufalsifikuoti akinių dokumentus užrašydamas mažesnį dioptrijų skaičių. Reikės jam duoti kyšį.

7. Seksualinės orientacijos mokestis. Spėkit, kas mokės daugiausiai? Taip, taip, heteroseksualai (normalios orientacijos žmonės).

8. Amžiaus mokestis. Šitas irgi jau beveik įvestas. Kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau reikės mokėti. Už pinigų dar neuždirbančius vaikus mokės tėvai. Taip tėvai bus skatinami vaikus kuo anksčiau varyti dirbti ir taip kils Lietuvos ekonomika.

9. Ironijos ir sarkazmo mokestis. Kai tik šis mokestis bus įvestas, didžiausi ironijos ir sarkazmo specialistai emigruos kur nors, kur lietuvių daugiau, nei Lietuvoj.

10. Miego mokestis. Ilgai miegantis žmogus – mažai dirbantis žmogus. Mažai dirbantis – ekonomikos nekeliantis. Neapmokestintas miegas bus tik iki 7 val. ryto. Savaitgaliais – iki 11 val.

11. Krikščionio mokestis. Jį mokės visi, bet mažiausią mokės tie, kurie labiausiai krikščionys. Kitų tikėjimų žmonės mokės tiek daug, kad net neliks ką savo dievams aukoti. Pavyzdžiui ar žinojote, kad vienos dienos dievybių garbinimas krišnaitui kainuoja apie 180 lt. Tai yra faktas. Taigi jiems finansiškai labiau apsimokės keisti tikėjimą. Ateistai (netikintys jokiais dievais) taip pat mokės daug.

12. Super mokestis. Valdžia jį vadins „lojalumo mokesčiu“. Jo dydis bus proporcingas mokesčių skaičiui, kurį mokėsi. Žodžiu, jei esi senas, protingas, ironiškas, laimingas akiniuotas žydruolis ateistas, kuris mėgsta nešioti laikrodį ir ilgai miegoti, mokėsi gana didelį Super mokestį… Lengvatos. Visų arba kai kurių iš čia išvardintų mokesčių mokėti nereikės jei:

1. Esi vienas iš tų, kurie juos sugalvoja ir patvirtina.

2. Esi romas ir gyveni tabore.

3. Esi kalinys.

4. Esi miško gyvūnas.

5. Esi dvejus (arba daugiau) metų miręs.

Atsakymas:
Gerbiamas Jonai,
tai sena problema, su kuria susiduria dauguma vyrų, paprastai – dėl pirminio nesusipratimo. Daugelis programą „Draugė 7.0″ pakeičia programa „Žmona 1.0″, manydami, kad „Žmona 1.0″, kaip ir „Draugė 7.0″, yra TARNYBINĖ PASILINKSMINIMO programa. Deja, „Žmona 1.0″ yra OPERACINĖ SISTEMA ir kūrėjų parengta taip, kad dirbtų visur ir visada. Ištrinti „Žmona 1.0″ ir sugrįžti prie „Draugė 7.0″ neįmanoma, nes paslėpti sistemos failai privers „Drauge 7.0″ imituoti „Žmonos 1.0″ elgesį, tad jokios apčiuopiamos naudos nebus. Ištrinti ar kaip kitaip pašalinti programą „Žmona 1.0″ neįmanoma. Yra bandžiusių idiegti programą „Draugė 8.0″ arba „Žmona 2.0″, bet jie susidūrė su tokiomis pat problemomis, kaip ir anksčiau (žr. dokumentą „Įspėjimas: Alimentai“, „Vaikų išlaikymas“). Mes rekomenduotume Jums ir toliau naudoti programą „Žmona 1.0″. Siūlome perskaityti programos dokumentų skyrelį „Pagrindinės partnerių klaidos“ (PPK). Ten sužinosite, kad Jūs turite prisiimti visą atsakomybę už klaidas ir problemas, nepriklausomai nuo jų priežasčių. Aišku, tokiu atveju geriausia pasirinkti programą „ATLEISK“. Jokiu būdu per dažnai nenaudokite klavišo ESC, nes Jums teks vėl naudoti programą „ATLEISK“ tam, kad operacinė sistema grįžtų prie įprasto režimo. Sistema veiks normaliai tol, kol Jūs prisiimsite visą atsakomybę dėl PPK. „Žmona 1.0″ yra išties puiki programa, tačiau jai reikalinga GERA priežiura. Nupirkite papildomų programų, kurios pagerintų sistemos „Žmona 1.0″ darbą.
Rekomenduotinos programos – „Gėlės 2.1″ ir „Šokoladas 5.0″.
Stenkitės nediegti programos „Sekretorė su mini 3.3″, nes programa „Žmona 1.0″ su ja nesuderinama. Įdiegus tokią programą galimi operacinės sistemos gedimai. Kiti sprendimo budai:
1. Įdiegti programą „Meilužė 8.0″, kuri dirba slaptu režimu.
2. Apriboti „Žmona 1.0″ resursus, kad automatiškai sustabdytų „Žmona1.0″ plitimą sistemoje.
3. Pagalbinės programos „Bendradarbiai 5.0″ padedami įdiekite programą
„Komandiruotė 3.1″. Arba reikia daryti taip:
1. Jūs galite įsigyti operacinės sistemos resursus kontroliuojantį programų paketą „Kumštis 2002 – All in One“, į kurį įeina tokie paketai kaip:
1.1. Garso periferija tvarkanti programa „Tylėk 0.0″.
1.2. Pertraukimus kontroliuojantis paketas „Špyga 1.02″.
1.3. Šalinantis nereikalingus „Žmonos 1.0″ blokus iš operatyvinės atminties „Meilužė 3.0″.
1.4. Šalinantis nereikalingus „Žmonos 1.0″ blokus iš kietojo disko „Anyta 1.00″.
1.5. Operacinės sistemos klaidų ištaisymo „Service Pack 1″ „Draugai 100″.
2. Jei anksčiau minėta programa Jums nepadės išspręsti problemos, rekomenduoju antivirusinę programą „Kalio cianidas 6.66″. Prieš įdiegdami gerai susipažinkite su licencija!

Šalies visiškai negalėčiau palyginti su Afrikoje aplankytais kraštais. Nors jie ir musulmonai, nors ir nėra tvarkingi, nors pakrantėse turkai gyvena iš turizmo, bet visgi visiškai kitoks kraštas. Ne tokie įkyrus kaip tunisiečiai, liberalesni, nei bet kurie kiti musulmonai, šalis kur kas aukštesnio lygio, nei lietuvių pamėgti Egiptas ar Tunisas. Žodžiu, žymiai civilizuotesni (visgi ne Afrika).

Žmonės. Kurortuose ir aplink, moterys nenešioja čadrų – galvos ir veido apdangalų bei ilgų suknių. Jaunuoliai beveik visi iki vieno ant pakaušio pasišiaušę kuodus, iš kažkur nužiūrėję tokią madą.
Daugiau mažiau atviri. Pagyvenęs viešbučio administratorius vidury nakties išvykstant iš viešbučio namo į Lietuvą kai nieko nebuvo aplink – pasakė, jog mano bogas skonis, jog pasirinkau Turkiją. Jo manymu nėra ką čia veikti, nėra ko pamatyti. Jis man pasiūlė geriau vykti kur į Rio De Žaneirą ar kokią Portugaliją, ten, pasak jo – geriau. Nesakiau jam nieko, jei jau žmogus nelabai susivokia atstumuose, žemėlapyje ir kainose, ką jau ten. Gal mano, kad atvykti pailsėti čia yra ypatingai brangu? Ką ten besakyti, vistiek nesupras. Nustebino tik administratoriaus atvirumas ir jo nepatriotiškumas.

Verslas. Kaip ir daugely valstybių, kur dideli turistų srautai, pakrančių ruožuose visi gyvena iš turistų pinigų. Tad kiekvieno vietinio tikslas: per sezoną užsidirbti visiems metams. Labai populiarus dalykas – hamam = turkiška pirtis. Ten visi važiuoja pirčių, baseinų, kūno šveitimo ir masažų. Taip pat vietiniai palei pagrindines gatves prisitatę mini parduotuvių, targavoja jose. Žinoma, tai vyksta kiek kitaip nei lietuvių pamėgtose Afrikos musulmoniškose šalyse. Visų pirma, stebina tai, kad dažniausiai prekės yra su užklijuotomis kainomis ir pardavėjęs jų nepliekia iš lubų pžiūrėjęs į tavo išvaizdą. Kitas dalykas, dažniausiai stengdamiasis parduoti, turkas pats parašytą kainą dalina kone perpus sakydamas „special price for you“, suprask, tik tau ir tik dabar speciali nuolaida Derybos dažniausiai neatrodo tokios laukinės, kaip pavyzdžiui Tunise. Ten kaina natūraliai gali būti užkelta keliasdešimt kartų.
Kambarių tarnyba irgi skiriasi nuo Egipto, kur lankstytojams iš rankšluosčių – nėra lygių! Čia taip pat kambarinės stengiasi, bet ne visos ir ne visada, tad paliktas ant lovos pinigas – DAR NIEKO NEREIŠKIA!! Esmė ne palikti pinigai, o žmogus, tvarkantis tavo kambarį. Pats įsitikinau, kad net ir palikus lyrų gali rasti iš rankšluosčio išlankstytą NIEKO.

Pirtys – HAMAM. Pramoga, be ko Turkija būtų ne Turkija, o turistas to nepabandęs būtų be turistas. Be abejo visa ta procedūra laba sutrumpinta ir sukomercinta, kas be ko reikia per užsuktą konvejerį pravaryti kuo daugiau turistų! Iš pradžių visi vedami į druskų kambarį, ten gali sėdėti, trintis druskomis, atsipalaiduoti. Tada į dušą ir į pirtį. Pasimėgavus pirtimi galima atsigaivinti ir paplaukioti vėsaus vandens ar tiesiog pagulėti sūkuriniame baseine. Po to, visus veda į purvo vonią. Žinoma vandens toje patalpoje nėra daug, o ir purvas išgraibytas. Kiekvienu metu turkai stengiasi kuo daugiau įsiūlyti papildomai kainuojančių paslaugų ir vis rodo į šalia padėtas „TIP BOX“ – arbatpinigių dėžutes. Tai nuotrauką padaro ir siūlo įsigyti, tai papildomą veido kaukę pasidaryti ir t.t. Visus išsipurvinusius vėl veja į dušą ir tada jau vedasi į odos šveitimo procedūrą. Didelė patalpa su karštu marmuro stalu, ant kurio suguldo arti 20 žmonių, kaip silkes į skardinę. Visi laukia savo eilės. Pats kūno šveitimo procesas ilgai netrunka – juk laukia ir kiti autobusai. Ten tik su plaušine pirštine per visą kūną pašvytruoja, tada šalto vandens kbirą ant galvos ir siunčia vėl pasėdėti ir palaukti savo eilės prie muilo putų procedūros. Tai irgi greitai trunkantis reikalas, paguldo, su švelniu audeklu pilnu belenkiek putų nuteplioja iš abiejų pusių, vėl kibiras šalto vandens ant galvos ir tu jau laisvas! Lieka laukti tik paskutinio, bet, deja, irgi trumpo malonumo – masažo. Gal 15 min. ir truko, o gal ir ne. Tik tiek, kad tikrai gera. Trina aliejais, masažuoja visą kūną. Gėėėėris…
Ir nesvarbu, kad reklamuoja turkiškos pirties trukmę esant 3 valandas. Realaus laiko, kurį skiria tau – žymiai mažiau. Daug reikia laukti, nes ir srautai begaliniai: autobusai veja autobusus. Siūlyčiau pasidairyti hamam’o vietiniam miestely ir galbūt nepirkti vietinėje agentūroje, kuri visus veža į vieną ir tą patį pirčių kompleksą. Tiesiog eiti į pirtį kuri stovi tame miestely, ten greičiausiai ir srautų tokių nėra, ir dėmesio daugiau gausite. Žinoma merginos jo ir taip susilauks. Kartais galite pasijusti ir nejaukiai, kai vietiniai išvers akis ir skenuos visą kūną merginoms.

Transportas. Automobiliai, tikrai stebėtinai nauji ir geri. Žinoma vienas kitas kibiras dėl kvapo prarieda, daug turkiškų „žigulių“. Dolmušai – vietiniai autobusiukai (susisiekimo transportas) už kelis „tugrikus“ su raudonais mygtukais lubose: spaudi – sustoja. Genialu tai, kas paprasta. Su vietiniais tikrai pigu, iki centro iš kurorto Oba veža už 1,25 Liros.
Jaunieji turkai neretai nori pasipuikuoti savo transporto priemonėmis, nesvarbu ar jos senos ar labai senos, bet visi stengiasi būti labai svarbūs. Vienam besukant ratus miesto centre net priekinis bamperis nukrito ir jį pats šoferis pervažiavo nu, ką padarysi…

Pramogos. Vyndarystė – ok. Vynas gaminama ir šioje šalyje. Kad ir į kokią ekskursiją važiuotumėte, visose agentūrose, net neabejoju, yra savos krautuvės į kurias būtinai gidas užveš. Jie už tai gauna procentus, mes gaištame savo dieną ir eksursijai galimai skirtą laiką, niekur nepabėgsi, tiesiog taip turi būti. Važiuojant į Turkijos rojų Pamukkale (medvilnės pilis) kur nuo kalno tekantys mineraliniai vandenys apneša uolieną kalkėmis ir susidaro įspūdingas baltos spalvos sluoksnis, mums teko lankyti vyndarių krautuvę, tad ne tik išklausėm trumpą reklamą, bet ir padegustavom puikaus uogų vyno. Paliko įspūdį, man kaip ne vynų žinovui, nes visgi saldus vynas geriau nei sausas…

Kokios gali būti geresnės pramogos, kai guli po saule! Išsiverti, kaip grilis persiverti ant kito šono, kad neprisviltum, vėl pasivartai, į gaivius jūros vandenis įsimerki. Smagumėlis. Bet ramybės maža – tik ir girdisi: „banana!.. Parasailing!.. Boat trip!“ ir t.t. Vandens pramogos taip pat ant bangos. Nemaža pasiūla įvarusaus plauko užsiėmimų vandenyje. Dauguma kažkokio pripučiamo daikto tąsymas su kateriu.
Be abejo kiekviename viešbutyje kas vakarą vyksta įvairios programos. Pasamdyti animatoriai aria 6 dienas per savaitę nuo ryto viešbutyje iki pramogų ir šokių Alanijoje. Visus užima, siūlo vykti į tikrą diskoteką mieste ir pan. Pilvo šokis – taip pat viena iš pramogų, tik neaišku ar kiekviename viešbutyje vakarinės programos metu tai išvysi.

Truputis faktų apie Turkiją:
Šalies sostinė yra Ankara.
Valstybės plotas – 780 580 km2, gyventojų: 77.8 mln.
Kalbama turkų kalba, valiuta – Liros (neva tai naujosios) (TRY), kurias sudaro 100 kurušų.
Per Turkiją driekiasi Alpių-Himalajų kalnų virtinė, o aukščiausias taškas ~ 1,5 km.
Šalies religija: 98% turkų – musulmonai.

Vėliava ir Herbas:

Buvo kadais toks tarybinis, o gal ir ne visai, bet senas rusiškas anekdotas apie labai gerą vaistą. Tabletė nr. 6.
Ateina žmogelis pas gydytoją ir skundžiasi: „Daktare, turiu problemą. Ką bevalgau, nieko nejaučiu, dingo ir skonis, ir kvapas“. Gydytojas pasisuka į sesutę: „Išrašykite tabletę nr. 6!“ Pacientas žiaumoja ir staiga, kad suriks: „Čia gi šūdas!“ O gydytojas patenkintas: „Na va, matai, ir atsigavo pojūčiai.“ Po metų vėl ateina tas pats ligonis ir bėdavoja: „Daktarėli, turiu bėdą, atmintis dingo, nepamenu net kas vakar įvyko“. Gydytojas ramiai pasisuka į sesutę: „Tabletę nr. 6!“ „Oi ne, ne! Daktarėli, čia gi šūdas!“ „Na va, matai, štai ir atmintis grįžo.“

Juozas Erlickas

Užvadinau Kauno zoologijos sodu, nors jie patys pasivadinę net Lietuvos zoo sodu. Visgi ką jau čia taip sureikšminti. Tikrai senas, tikrai didelis, įkurtas net 1938 metų vasarą. Beveik 16 ha ploto parkas, kuriame yra beveik 2900 gyvūnų.
Įėjimas: suaugusiems kaina – 12 lt, vaikams – 10 lt (skirtumas didelis ), vietiniams – nemokamai, per skylę tvoroj.
Apsilankiau pavasaro vidury, bet vis tiek, kas dar žiemavojo, kas apsipešiojęs knapsojo aptvare ir didelių emocijų nerodė, o kitų gal nė nebuvo? Gaila neteko pamatyti žirafos, begemoto, baždžionių ir kitų, menkai prisitaikiusių prie Lietuvos klimato, žvėrių.

Zebrai, antilopės GNU, vilkai, hienos, keli meškinai, paukščiai, ožiai, liūtai, tigras ir gausybė kitų kačių!
Aptvarai ne per didžiausi, tad ir žvėrys neretai pašiurę. Labiausiai užskaitau šį egzempliorių: guli pavargę bizonai – o šalia tiesiog ideali reklama: „Stumbrų bičiulis ir rėmėjas „BISON“ – odinių dirbinių parduotuvė. Tiesiog krisk negyvas!!! Tai bent bičiulis ir rėmėjas.

Zoo sodas tikrai smagus ten nebuvusiam ar šiaip norinčiam pasigrožėti gyvūnais. Yra įrengtas terariumo kambarys, smulkių paukščių bei akvariumo kambarai. Labiausiai gaila dėl nedidelių aptvarų ir tikrai nusenusio inventoriaus. Jaučiu, lėšų per daug niekada šis zoo sodas nematė. Bet koku atveju labai rekomenduoju visiems apsilankyti ir pamatyti gyvūnus savo akimis ir gerai praleisti laiką gryname, na ar bent jau beveik gryname ore.

Šis gėris yra įsikūręs: Radvilėnų pl. 21, Kaunas.

Plačiau apie zoo sodą.

Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. Susikovė Žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės. Mūšio laukas būtent ir yra pažymėtas rudąja, vazdingo maršruto lenta. Važiuojant pro šalį akį patraukė tas kelio ženklas ir nutariau aplankyti šią istorijonę vietą.

Mūšis vyko netoli Šiaulių miesto, spėjama – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties Jauniūnų kaimu). Važiuojant žvyrkeliu ir ieškant istorinės vietos – keliukas baigėsi ties kaimiečių, sodinančių bulves, sena Audi. Tik tada spiginant saulei pastebėjau tarp žvyro kalnų ir išknaisiotos žemės kupetų – medinę ant grandinių kabančią lentą. Netoliese kažkoks akmuo, aplink trinkelėmis klojami takai. Pasirodo viskas dar tik tvarkoma.
Aplink tik plyni laukai, vienišas ąžuolas ir vienkiemio sodyba. Gal ir palanki vieta kalavijuočiams galabyti.

Kam jau kam, o jei jau raganai blogai, tai ką bėdžius turėtų sakyti?

P.S. Pasak kai kurių politikierių, tuoj ekonomika taip sparčiai atsigaus, kad nespėsim vytis… LOL