Paryžius, Prancūzija.

Tikriausiai šiemet pirmą kartą taip atidžiai seku futbolo čempionatą. Kiekvienos varžybos itin svarbios ir įdomios atrodo tikriausiai dar dėl totalizatoriaus. Topsportas kažkaip deja milijonais nedžiugina

Netikėtumai
Kažkaip sunkoka prognozuoti, kai išlenda kroatai ar rumunai koki
Jau keturios varžybos buvo, kai rezultatą atspėjau tiksliai tiksliai ir per paskutines pridėtas kelias minutes - tėrkšt dar vieną įvartį… hrrrr….
Įdomybės
Dar turbūt neteko stebėti ir “povandeninio” futbolo. Tokia jau liūtis buvo per mačą tarp Šveicarijos ir Turkijos, gyvenime nemačiau kai kamuolys sustoja baloj ir visi šlapi maknoja…
Ypač pagerintas pirmasis įvartis, kai paspyrus kamuolį, tasai sustojo baloje tarp vartų ir puolėjo
Taip pat kai iš aikštės verdant aistroms pašalinami abu komandų treneriai.
Džiugesiai
Labai džiaugiuosi dėl Olandijos rinktinės! Nuo pat vaikystės patinka šios šalies futbolas. Vaikystėj turbūt marškinėlių ryškios spalvos patiko labiau :B
Komentavimai
Komentatoriai irgi būtų visai ok, jei ne jų pagalbininkai. Malžinskas, mano galva, visiškai nusišneka ir kiša savo nuomonę, Kesminui nebelieka ką ir pridurti. Nu, o Meškonis, kaip ir Meškonis, tiesiog ne tokius renginius pratęs komentuoti…
Finalai
Kaip ir prognozavau draugų totalizatoriuje - Ispanija užvaldė ir paskutinės varžybos man atnešė didžiąją pergalę (nu tiesa teks banką dviese dalytis).

VAT TAIP VA!!!!!!!!!
Afigėnai… 4 sumautus metus ruošiausi šitam reikalui.. pagaliau, vakar vakare apie 21h sugebėjau išpildyti savo svajonę!!!
Du metus tik taip sau svaigau, kad norėčiau, kad būtų įdomu, pernai jau ėmiausi rimčiau šito darbo, bet neradau norinčių. Šiemet, galų gale, pasirašė keli kolegos.
Aplankėm Pociūnų aerodromą, nuo pat 9h ryto jau murksojom…. bet, deja… lijo. Ir taip visą pusdienį, gal kokias penkias valandas be perstojo pliūrijo. Jau ir instruktažą išklausimėm, ir video medžiagą išžiūrėjom… Tiesiog nebebuvo ką daryt, o nuotaikos bjuro
Tik nuo pusiaudienio, kai apstojo krapyt, pradėjo debesys skirstytis, paleido pirmą partiją profų, su sportiniais parašiutais. Kai pamatėm kokiu greičiu parvaro į žemę kelnės tik pradėjo pilnėti…
Tik po to paaiškino, kad čia sportiniai, o mums duos dvigubai didesnius, sparninius parašiutus.
Po pirmos partijos, pradėjo kilti vėjas, kibėnimat! O mums žiopliams nieks neleidžia, per pavojinga sako…
Vėl laukimo valandos, tampymasis po aerodromo tritoriją. Tai kašį lošėm, tai futbolo čempą žiūrėjom, kol su paskutine partija leido šokt. Snukiai jau ištįsę, nuo laukimo, visi užsip… nusibodę viskas, visos baimės praėję…
Lėktuvas An-2, toks jau laužas kyla vos vos, apie 3m/s sakė. Tai va, apsikarstę radio stotelėm, parašiutais ir šalmais pakilom. Viskas būtų buvę ok, kol nepamatėm mažų mažų vandentiekio bokštų, namukų… fak… Zemlia v iliuminatore vidna.
Kai jau duris atidarė, oras švilpt pradėjo, nu ir nejaukuma užėjo
Turėjau šokti trečias, pirmas gana lengvai išlėkė, kojos tik neklausė, sunku atsistot prie pat krašto, antrasis kojom padrebino ir irgi išlėkė, kai man atėjo eilė, kažkokia dvejonė apima, atsisakyt noro tai nėra, tik kažkaip kūnas smegenims priešinasi. Žinai, kad reikia iššokti, bet kūnas stabdo, nes apima kažkoks nesaugumo jausmas.
Dvejoji kokią sekundę ir po to tik OP! Tą sekundę nieko neatsimeni, ką tau instruktorius sakė, nesigaudai kas vyksta, tik purto tave ore, kol tas velnio parašiutas išlenda iš maišo. Iš pradžių iššokus, vėjas, sukeliamas motoro, nubloškia tave už lėktuvo, tada automatiškai ištraukiamas parašiutas ir tave bloškia ant kito šono. Atrodo, kad visą amžinybę ten jis skleidžiasi, nors realiai procesas trunka kelias sekundes. Tik tada, po kelių sekundžių kai jau suskaičiuoji 1001, 1002, 1003, 1004 (nu jei nepamiršti aišku iš strioko) pajunti RAMYBĘ! Viskas nurimsta, tylu, ramu, net nesijaučia, kad tu leidiesi, atrodo tiesiog kybai danguj Pažiūri į tą velnio maišą ar viskas ten su juo travkoj (ar stropos nesusipynę, ar slaideris nuvažiavo ten kur reikia, ar parašiutas stačiakampio formos) ir jei taip tada tiesiog ant visko pasaulyje užlenki ir dairaisi po apylinkes. Danguj tas pats vaizdas kaip ant 500 litų banknoto, nu ne Kudirka aišku (nes tada jau reikštų, kad šuolis kaip ir nepavyko), o tie Nemuno vingiai ir kilpos. Sako būtent tas vaizdas matomas Pociūnuose. Aš tai kol įsidrąsinau, tada jau ėmiau dairytis, kas kur teka, kaip atrodo, saulė kaip leidžiasi, kaip aerodromas atrodo… Per radio stotelę komentavo kur pasukti, tai visai paprasta buvo, tik rankos šalo bevairuojant
Nusleidom visi irgi gerai, niekad nebūčiau pagalvojęs, kad taip minkštai. Absoliučiai jokio smūgio, “stabdžius” užtrauki prieš tūpimą ir psio…
Vat ir visi reikalai, o įspūdžių tai pilnos kelnės..

Va čia aš ir lėktuvas

Uraaa!!! Pagaliau prasidėjo taip ilgai lauktas Europos futbolo čempionatas!
Labai jau laukiau tiesą sakant… Ypač Olandų pasirodymo, juos nuo pat vaikystės mėgstu. Mėgstamiausias žaidėjas visą laiką buvo Kluivert’as.

Kaip jau niekam ne paslaptis, čempionatas vyksta dviejose šalyse: Austrijoje ir Šveicarijoje, o kitas, 2012 metais vyks Lenkijoje ir Ukrainoje. Pamaniau, kad būtų baisiai smagu pamatyti tokį reginį pačiam ir netyčia užtikau bilietų kainas, nu ką aš žinau… supratau, kad ne toks jau didelis to futbolo fanas esu, kad mokėčiau tokius pinigus už čempą… nu, jei atsirastų laisvi keli kavalkai eurų… tada jooo

Pusfinalis W25 vs W26 - St Jacob Park, Basel, Switzerland - 25.06.08
Kainos: 1450 - 950 EUR
Pusfinalis W27 vs W28 - Ernst-Happel-Stadion, Vienna, Austria - 26.06.08
Kainos: 1250 - 850 EUR
Finalas W29 vs W30 - Ernst-Happel-Stadion, Vienna, Austria - 29.06.08
Kainos: 4900 - 2900 EUR

Prie čempionato žavesio prisideda be abejo ir totalizatorius, kai susimetam su draugais litų ir spėjam visas varžybas rezultato tikslumu.
Be abejo ir Topsportas valdo, azartas yra gerai…

Sakau: tik džiaugtis reiktų, kad kainos kyla.
Valgom vis brangesnį maistą, brangesni mūsų rūbai, daiktai…
Argi tai ne gyvenimo kokybės ženklai?

Juozas Erlickas
paviešintas - 2007 10 03

… kai sekina tai ką tu darai ir ką privalai padaryti
… kai norisi rauti į mišką, į pievas, susilieti su gamta
… kai užeina nostalgija klausant senos, geros, mėgiamos muzikos
… kai reikia atplyšti nuo realybės
… ypač kai pats nežinai ko nori

ir tai tikriausiai vis dar užsitęsusi pavasarinė parkė…

Pavadinimas.
Pavadinimą manyčiau ne taip jau ir taikliai išvertė. Mano galva, geriau būtų skambėjęs “9,99 €”. Nu, anyway…
Esmė.
Kažkuo filmas labai smarkiai priminė “Traukinių žymėjimą” (Trainspoting), turbūt narkotikais :))) labai vaizdžiai parodoma įspūdžiai ir pojūčiai, kai apsinarkašini. Tiesiog tarsi atplyšti nuo gyvenimo ir realybės, ypač tema tas palyginimas, kai krenti žemyn nuo dangoraižio stogo. Taip pat filmas kažkuo panašus ir į “Bėk, Lola, bėk” (Lola Rennt), turbūt, kad galima sakyti yra kelios skirtingos pabaigos.

14,99 EUR (99 francs) (2007, Prancūzija) 100 min.
Komedija
Premjera Lietuvoje: 2008 balandžio 25

Aktoriai: Jean Dujardin, Jocelyn Quivrin, Patrick Mille…
Režisierius: Jan Kounen.

Lūkesčiai.
Knygos neskaičiau, ir kaip tikėjausi iš pavadinimo, maniau bus apie žmonių psichologiją, apie užslėptus reklamos bajerius, kaip išdurt vartotoją nekeliant kainų, bet mažinant pakuotės dydį, kaip psichologiškai paveikti, vietoj 10,00 rašant 9,99 ir pan. Daugiau ar mažiau tai mus visus veikia.
Filmas.
Pats filmas, apie bepročius reklamos kūrėjus, kurių biudžetai neribojami. Esmė - bet kokia kaina įpiršti naują produktą įrodant, kad jis geriausias ir be jo, tu, savo buity neišsiversi.
Visoje įstorijoje be narkotikų, beprotiškų vakarėlių įpinta ir meilės įstorija, taip jau graudžiai parodo
Filmas suėjo neblogai, nes tai nebuvo eilinis bajevykas, patiko nes po filmo buvo toks sustingimas ir apmąstymas to, ką pamatei. Patinka tas jausmas, kai filmui pasibaigus, dar keletą minučių sėdi užsikirtęs ir mąstai apie tai ką parodė, ka pasakė, kaip tai padarė. Virškini…
Sakyčiau, gerulis. Ne maximumas, bet gerai.

Gana naujas trileris su W. Smith’u. Nors nesu jo gerbėjas, netgi beveik taip pat nemėgstu kaip ir B. Willis’o bei S. Seagal’o. Bet patiko filme prisimintas gana seniai madoje buvęs - zombių puolimas… (Tikriausiai dėl to, kad filmas sukurtas pagal seną seną romaną). Pamenu pilni nuomos punktai tokių vaizdajuosčių buvo, kaip zombiai sveikuosius gyvus ėda…
Netolima ateitis, 2012 metai, žmonija veik išnykus, o štai herojus priešnuodžių ieško, po tuščią New York’o miestą su Ford Mustang’u (…eee… silpnybė… ) lakstydamas. Dėl savo nuveiktų darbų W. Smith’as ir tampa ta legenda.

“Aš Esu Legenda” (I Am Legend) (2008, JAV) 101 min.
Drama, siaubo, mokslinis trileris
Premjera Lietuvoje: 2008 sausio 25

režisierius: Francis Lawrence.
aktoriai: Will Smith, Alice Braga, Charlie Tahan…

Užskaitau šitą filmą tik todėl, kad pabaigoje žūsta ir pagrindinis veikėjas, kas visai nebūdinga didvyriškiems Holivudo “hepiendams”. Šiaip filmas susižiūrėjo kur kas geriau, nei laukiau ir įsivaizdavau. Gerai kai fantastikos nėra per daug.

****************

“Snaiperis” (Shooter) (2007, JAV) 124 min.
Veiksmas, drama, trileris
Premjera Lietuvoje: 2007 balandžio 20

režisierius: Antoine Fuqua
aktoriai: Mark Wahlberg, Michael Pena, Danny Glover…

Bajevykas visai nepradžiugino… Eilinis Holivudinis didvyriškas pasišaudymas, su korumpuotais pareigūnais. Teisybės ieškojimas ir tiesos triumfas sproginėjant ir liepsnojant užnugariui. Nepatinka tokie filmai, kuriuose 0 logikos, ypač kai sužeistas didvyris įšoka į vandenį su pilkais marškinėliais, o išneria kitam krante su mėlynais
Jau darosi nuvalkiotai nebeįdomus siužetas, teisybės pergalė prieš blogį amerikonų filmuose tiesiog žudo… Snaiperį pakiša, bando sufabrikuoti bylą, bet jis slapstosi, atkeršija ir viskas baigiasi laimingai… …GAIDYS…

Aną penktadienį aplankiau šiokį tokį neblogą renginį. Veiksmas vyko per naktį Trakų pilyje, tiksliau nuo 22h iki 2h nakties.
Tik atvykus, pro minią prasibrauti buvo sunku, net neįsivaizdavau, kad gali būti tiek norinčių… Tiltas, net ir tas buvo užkimštas. Besigrūdant link įėjimo, net minčių buvo spjauti į viską ir ramiai pasiirstyti valtele, po naktinį rūko apsemtą Galvės ežerą (pensininkų su žiburiu prie savo vienturtės valties netrūko). Bet laimei visgi įsibrovėm į vidų. Labai patiko ir nebesigailėjau čia atvažiavęs.
Pilna pilis ir jos kiemas visokių amatininkų, vienuolių, riterių, kilnių damų ir dvariškių tiesiai iš senovės, ir ypač superinis juokdarys!! Pamišęs, visus užkabinantis, pasijuokiantis ir be perstojo išsidarinėjantis bei nenustovintis vietoje. Kostiumai - nerealūs, viskas atrodė įspūdingai.

Renginių tuo pat metu vyko daug ir įvairių ir viskas labai trumpai ir greitai. Vyko lobio ieškojimas, šaudymas iš lankų ir arbaletų - šaudykloje, kažkurioje pilies menėje koncertavo Makejevas, kurio nematėm, vyko ekskursijos su pasakojimais pilyje, kažkas kažkur kažką tapė, vienuoliai šachmatais žaidė.
Į pabaigą vykęs grupės „Thundertale“ akustinis koncertas jau migdė lankytojus, nes reikėjo veiksmo, triukšmo, o čia prisikimšusioje menėje, kur šilta ir rami muzika - knapsojo ne vienas.
Renginį užbaigė afigėnas riterių brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ fakyrų pasirodymas!! Davė vaizdų žongliruodami degančiais pričindalais, net patys kartais užsidegdavo. Laimei aukų nebuvo, nors keletą dalyvių teko nupurkšti gesintuvais…

Vakar nuėjau į koncertą. Į normalų. Teisingos muzikos. Ne taip kaip aną kartą…

Klube “Musė” dar nebuvau buvęs, o ir apskritai punkrock ar hardcore koncerte per pastaruosius 3 metus gal buvau tik pora kartų. Pasiilgau jau tokių renginių, trankios muzikos, atitinkamos publikos.
Klubas labai tvarkingas, ne Green’ai, kur daug dulkių ir purvo (nesakau, kad ten blogai ), tiesiog Musėj visas kabakas-klubas padarytas, kurį valdo “Spički”. Geriausias atradimas ten - stalo futbolas!!! Niekad nebuvau bandęs, o patiko tai žiauriai, kablį pagavau. Atėjom su bičiuliu dviese į koncą ir pylėm futbolą per kiekvieną pertraukėlę.
Koncertas man patiko, nors mano galva buvo gana lengva muzika. Pirmieji ant scenos lipo BURN THE 8 TRACK (hardcore, Kanada). Toks tikrai labai amerikietiškas variantas ir dainavimo stilius. Priminė man Ameriką, kažkuom ir The All-American Rejects. Bet kokiu atveju - patiko.
Antrieji lipo DEATH BEFORE DISHONOR (hardcore, JAV). Čia jau ir pogo kilo, nors per praeitą pasirodymą konkrečiai trūko žmonių. Amerikonai pavarė smarkiausiai iš visų trijų koncertavusių grupių.
Tretieji pasirodė IGNITE (hardcore, JAV). Vėl lengvesnė muzika, panašu į BURN THE 8 TRACK. Vokalistas kaip ir visi amerikonai, daug šnekėjo, dūrinosi ant scenos su kitais grupės nariais.
Mano akimis žiūrint amerikietiškas hardcore (bent jau taip buvo įvardintas svečių muzikinis stilius) skiriasi nuo lietuviško tuom, kad yra švelnesnis, daugiau žodžių, dainų tekstai ilgesni, lyriškesnė ir pati muzika atrodo.
Koncertas buvo tikrai geras, išsiilgtas, man to tikrai labai trūko. Net dabar rašant postą ausyse vis dar spengia
Net nepamenu koks buvo paskutinis mano aplankytas pogrindžio koncertas, turbūt klube “Gyvas D.I.Y.” ir turbūt kažkur prieš 2 metus, kai grojo “Spički”.